Apie antibiotikus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ diskutuoja imunologas, chemoterapeutas Marius Strioga ir šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Antibiotikai – ne vitaminai ir jų rūšių yra daugybė, tie, kurie gali įveikti plaučių uždegimą, nebūtinai padės esant šlapimo takų infekcijai, tačiau, kas akivaizdu, tai faktas, kad antibiotikais galima gydyti tik bakterinę infekciją, o ne jokiu būdu virusą.
Scenarijus nr. 1: žmonės sugalvoja ir geria antibiotikus, tokius, kokius randa: kas jiems bus?
Jei žmogus sugalvoja užsiimti savigyda ir pradeda gerti antibiotikus išsitraukęs jos iš spintelės, labai tikėtina, kad naudos iš to nebus. O ar gali būti žala?
„Imuniteto dauguma antibiotikų neveikia, vis tik jie yra sukurti ir labiau yra specifiški bakterijose esančioms medžiagoms. Aišku, yra dalis antibiotikų, kurie turi labai rimtų šalutinių poveikių: gali pakenkti klausai, dantims, inkstų, kepenų funkciją sutrikdyti. Pačios imuninės sistemos antibiotikai nesusilpnins, bet, kas gali atsitikti, jeigu yra ilgalaikis antibiotikų vartojimas, trunkantis ilgiau nei 10 dienų, ar kelias savaites, atsiranda grybelinės infekcijos“, – sako M. Strioga.
Todėl antibiotikai, ir tik tiksliai tokie, kurie tinkami konkrečiai bakterijai turi būti geriami tada, kai juos paskiria gydytojas.
Gydytojas paaiškina, kad antibiotikai naikina ne tik ligą sukėlusias bakterijas bet ir normalias virškinimo trakte esančias mikrobiotos bakterijas. Pašnekovas sako, kad virškinamajame trakte verda labai griežta hierarchija ir vos tik vienų bakterijų sumažėjus, kitos gali imti elgtis ne taip, kaip būtų veikusios bakterijų balansui nesikeičiant.
„Yra tokie dalykai, kaip sąlyginai patogeniniai mikroorganizmai, bakterijos ar grybeliai. Jos nėra patogeninės tol, kol yra apsuptos savo draugų ir tinkamu santykiu. Ir tol, kol yra sudėtis tinkama, jis vienas kitą varžo, konkuruodami dėl maisto, išskirdami medžiagas ir taip toliau. Jeigu mes gerokai apdaužome mikrobiotoje bakterijas, ypač, jeigu naudojame plataus spektro antibiotikus, jau grybeliui gali atsirasti palanki terpė“, – kalbėjo M. Strioga.
Jis pateikia pavyzdį, daugelio žmonių žarnyne gyvena bakterija klostridija.
„Šita klostridija, jeigu ji pamato, kad ji gali veikti ir ji pasileidžia plaukus, tada kyla siaubingas viduriavimas, vystosi pseudomembraninis kolitas, kurį galima vėlgi suvaldyti tik specifiniais antibiotikais“, – paaiškina jis.
Scenarijus nr. 2: pradėjo gerti antibiotikus, bet nebaigė reikiamo kurso: kas jiems bus?
Pasitaiko, kai žmonės nutaria, kad pradėję gerti antibiotiką, reikiamo kurso nepabaigs.
„Žmogus, pavartojęs antibiotikų 2-3 dienas, jei jie parinkti tinkamai, pradeda jaustis geriau ir tada galvoja, fantastika, aš pasveikau. Na gerai, dar išgeria antibiotikų ir 4-ą dieną ir toks erelis išeina į darbą, paskui antibiotikų nebegeria, nors buvo pasakyta gerti 7 dienas. Ir kas tada nutinka? 5-7 dienomis lieka tos ištvermingiausios bakterijos“, – paaiškina J. Dūdienė.
Tokios bakterijos jau tampa atsparesnės ir, jei susargdina ne patį šeimininką, tai aplinkinius.
„Jeigu tu bakteriją mušei, mušei, mušei, bet iki galo nepritrenkei ir ji išliko, jau ji gali įgyti pokyčius, kurie ją padarys atsparia tos grupės arba netgi ir visos klasės antibiotikams, maža to, ji tą atsparumą reikalui esant gali perduoti ir kitoms, greta esančioms bakterijoms“, – sako M. Strioga.
Taip atsiranda atsparumas antibiotikams ir kai kurie jų jau neįveikia dalies bakterijų, todėl gaminami vis platesnio spektro jų junginiai, tarkime, su veikliąja medžiaga amoksicilinu ir jo kombinacijomis su klavulano rūgštimi, ampicilino su sulbaktamu ar kiti deriniai.
„Kodėl tokie deriniai jau yra pagaminti? Nes jau atsparumo šiek tiek išsivystė tam grynam amoksicilinui, ar ampicilinui. Ir tada dedama papildoma medžiaga, irgi antibiotikas, kuris padėtų apsaugoti nuo tų bakterijų, kurios galbūt bus atsparios jau tam platesnio spektro antibiotikui“, – dėsto J. Dūdienė.
Scenarijus nr. 3: reikia, o antibiotikų negeria – kas tada?
Kai gydytojai nustato, kad pacientui būtinas antibiotikas gydymui, o šis ima ir jo negeria, gydytojai sako, kad toliau su eiga seksis kaip Dievas duos. Ar žmogus pasveiks, ar dar labiau susirgs priklauso ir nuo susargdinusios bakterijos, ir nuo žmogaus imuniteto.
Pavyzdžiui, šlapimo takų uždegimas, negydant jo reikiamais antibiotikais, gali baigtis sepsiu, t.y., kraujo užkrėtimu. Deja, Lietuvoje yra buvę ir tokių atvejų, kai žmogus turėjo bakteriją, atsparią daugeliui ar net visoms turimoms antibiotikų rūšims. Kitaip tariant, antibakterinio gydymo nebuvo, ir čia jau liko tik toks pasirinkimas: arba bakteriją įveikia žmogaus imunitetas, arba bakterija nužudo žmogų.
Marius Srioga sako, kad antibiotikai yra pirmo pasirinkimo ir rezerviniai. Jis aiškina, kad rezerviniai antibiotikai turėtų būti naudojami kuo rečiau, kad atsparumas jiems būtų kuo mažesnis.
„Ir šeimos gydytojai žino, kokius reikėtų pasirinkti, sakykim, esant, tonzilitui, anginai taip vadinamai. Nors yra tų rezervinių antibiotikų ir kartais matom ir šeimos gydytojams niežti nagus ir ima ir kokį azitromiciną, kuris yra tikrai rezervinis antibiotikas, ir gana dažnai matome, kur prie eilinio tonzilito ar faringito, ar sinusito jis buvo paskirtas“, – pastebi M. Strioga.
Na, o pavojingiausios ir atspariausios bakterijos paprastai apsigyvena ligoninėse, tad gydytojas sako, kad jose reikia gydytis tik tiek laiko, kiek yra būtina, kad pavyktų išvengti papildomų užkratų.
„Ligoninėse esančios bakterijos būna ragavusios visokių antibiotikų ir kuo dažniau bakterija susitinka su ja žalojančiu veiksniu, bakterijos turi mechanizmus, kaip įgyti atsparumą, netgi tiek viena kitai perduoti atsparumą vienai ar net kelioms antibiotikų klasėms“, – primena jis.
Daugiau naudingos informacijos apie antibiotikus ir jų taikymą esant būtinybei kviečiame sužinoti tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.
Kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ jau dabar! „Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
00:00 Temos ir pašnekovų pristatymas
00:25 Gerti antibiotikus patiems – didelė rizika: štai, kaip galima nukentėti
02:45 Kas nutinka, kai antibiotikus vartojame tik kelias dienas
03:40 Kas parodo, kad žmogui reikia gerti antibiotikus
05:25 Antibiotikų rūšys: kai kurie jų yra tik ligoninėse – jie išskirtiniai
07:20 Infekcijos visuomenėje ir ligoninėse yra labai skirtingos, ligoninėse jos labai klastingos
10:50 Lietuvoje yra buvę atvejų, kai žmogus užsikrėtė praktiškai visiems antibiotikams atsparia bakterija
12:30 Pirminio paskyrimo antibiotikai: penicilino ir kitų grupių
15:44 Kodėl penicilinas skiriamas ne visais atvejais: jis yra leidžiamas arba geriamas, bet geriamo pernai labai sumažėjo prekyboje
18:28 Laimo ligos vidutinis gydymo kursas antibiotikais – 3 savaitės: kas nutinka imunitetui?
20:45 Kodėl po antibiotikų gali atsirasti pienligė ar grybelis?
23:47 Žarnyno bakterija klostridija: ji gali sukelti rimtų bėdų
24:50 Kas nutinka, kai žmogus per anksti nustoja vartoti antibiotikus?
29:07 Kas nutinka, kai žmogui bakterinė infekcija, o antibiotikų negeria
33:39 Makrolidų ir kitokių grupių antibiotikai – kas tai ir kiek jų yra?
37:40 Ar tiesa, kad antibiotikai, kurie yra leidžiami į raumenis arba lašinami, nepaveikia žarnyno?
40.40 Alergijos antibiotikams: kaip gydomi tokie žmonės
45:00 Gydytojų žinia gyventojams: susirgus kreiptis į gydytoją ir jis parinks geriausią gydymą
